- rukna
- ruknà scom. (2) J, DŽ1, Vlkv, Žl, Vlkj, (4) susiraukėlis, pikčiurna, rukšna: Kas turi surauktą veidą, tas ruknà J. Toks ruknà, nei nusjuoks, nei paštukavos Dbk. Bijau to ruknõs ir prakalbint Dbk. Baras ir baras kaip koks ruknà Sv. Kas nežino to ruknõs – jam visada negerai Sv. Vaikšto kaip ruknà, lūpą patempęs Žl. Susiraukęs kai ruknà, nė pašnekės, nė nieko Jrb. Jei taip vis toks ruknà būsi, greit pase[n]si Vl. Čiaupaisi, raukaisi lyg ruknà Br. O tas ruknà susiraukęs kaip čemerys! Br. Aš tau, tu rukna, kaip paimsiu diržą, tai tu man žinosi! Švn. Ko čia vaikštai kaip ruknà susiraukęs?! Blnk. Rùkna, nustok jau verkti! Lp. | Tavo lempa kaip ruknà, vos žiba Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.